Nešvaistyk – nepritrūksi
Tristramas Stiuartas turi per parą paruošti maisto 50-čiai asmenų: sudaryti valgiaraštį, surinkti produktus, o paskui pasitikti svečius restorane menkai pažįstamame mieste. Šį renginį, kuris iš pasakojimo primena realybės šou, sunkina viena taisyklė: beveik visus produktus būtina gauti iš ūkių ir tiekėjų, ketinančių jų atsikratyti.
Naujojo Džersio ūkyje T. Stiuartas gavo 30 kg aguročių, kurie ūkininkams pasirodė netinkami parduoti dėl pernelyg riestų kaklelių. Skubėdamas atgal į Niujorką jis iššoka iš spūstyje įstrigusio automobilio ir šauna į Grenič Vilidžo kepyklą. Snobišku anglišku akcentu kalbantis aukštas šviesiaplaukis vyras išberia savo dešimties sekundžių monologą: „Aš vadovauju organizacijai, kovojančiai su maisto švaistymu. Rytoj rengiu vakarienę, kurioje maistas bus ruošiamas iš neparduotų ir labdarai nepaaukotų produktų. Gal turite duonos, kurią galėtume panaudoti?” Tokių kepinių čia nėra, bet pardavėjas svečią paguodžia dviem sulūžusiais sausainiais su šokolado gabalėliais.
T. Stiuartas grįžta į automobilį. Kita stotelė – Sąjungos aikštėje vykstantis ūkininkų turgus. Čia jis pastebi virėją, kuris vynioja žuvies filė į sviestinės tešlos kvadratėlius, o paskui nupjausto kampus. „Ar galėčiau pasiimti kampelius?” – žavingai šypsodamasis paklausia T. Stiuartas. Tačiau virėjas nesusižavi ir atsako: tešlos likučiai pravers jam pačiam. Nesutrikęs T. Stiuartas toliau vaikštinėja po turgavietę, kol galiausiai gauna niekam nereikalingų burokėlių lapų, kviečių želmenų ir obuolių.
Plačiau apie tai skaitykite kovo mėnesio numeryje.
