Noras keistis
Hamburgas žinojo, kad bus bombarduojamas, todėl karo belaisviai ir priverstiniai darbininkai teturėjo pusmetį milžiniškam zenitinės artilerijos bunkeriui pastatyti. 1943 m. liepą užbaigtas belangis gelžbetoninis kubas su 2 m storio sienomis ir dar storesniu stogu lyg tvirtovė stūksojo virš parko prie Elbės upės. Naciai žadėjo, kad iš keturių bokštelių kyšantys pabūklai šluos sąjungininkų lėktuvus iš dangaus, o dešimtys tūkstančių miestiečių galės saugiai pasislėpti už neįveikiamų sienų.
Prabėgus vos kelioms savaitėms po to, kai buvo užbaigtas bunkeris, naktį iš Šiaurės jūros atskridę britų bombonešiai pasuko link miesto centre kyšančios Šv. Mikalojaus bažnyčios smailės. Jie išmetė debesis folijos juostelių, turėjusių sutrikdyti vokiečių radarus ir zenitinę artileriją. Taikydamiesi į tankiai apgyventus rajonus bombonešiai įžiebė neužgesinamą gaisrą, kuris sunaikino pusę Hamburgo ir nužudė daugiau nei 34 tūkst. žmonių. Nevaldomų ugnies sienų sukeltas vėjas buvo toks stiprus, kad kai kuriuos žmones net nubloškė į liepsnas. Bažnyčios varpai skambėjo kaip pašėlę.
Plačiau apie tai skaitykite žurnalo „National Geographic Lietuva” lapkričio mėnesio numeryje.
