Tylūs medžiotojai

Jaukioje daržinės pastogėje susiglaudusi cypsi liepsnotųjų pelėdų šeimynėlė. Motina meiliai čirpia savo pūkuotiems paukščiukams, o tėtis pasilenkia paduoti maisto. Tai nuostabus vaizdelis – deja, ne vargšams graužikams, kuriuos pelėdžiukai surijo pietums. Po simpatiška liepsnotosios pelėdos išvaizda plaka aršaus plėšrūno širdis.

Kiekviena šio paukščio kūno dalis jį daro mirtinu medžiotoju: garso nekeliančios sparnų plunksnos ir neįtikėtinos ausys pelėdai leidžia tiksliai nustatyti aukos buvimo vietą – tamsiomis naktimis ji tobulai moka gaudyti grobį.

„Buvo pastebėta, kaip pelėdos šauna žemyn visiškoje tamsoje, ištiesia kojas į lapų sluoksnį ir ištraukia pelę, – pasakoja Pitsburgo zoologijos sodo Pensilvanijoje vaikų skyriaus kuratorius Henris Kacpšikas(Henry Kacprzyk). – Vienas iš pranašumų, kad pelėdos plasnoja visiškai tyliai. Skrisdamos virš vietovės ir pamačiusios ar išgirdusios graužiką, jos būna kaip galima tylesnės.”

Plačiau apie tai skaityk NG KIDS kovo numeryje.