Pirmieji menininkai

Atrodo, lyg žengtume į milžiniško gyvūno nasrus. Metalinis takas it liežuvis kyla aukštyn, tada vėl ima leistis į tamsą apačioje. Lubos žemėja, o kai kur masyvios urvo sienos taip priartėja, kad net liečiu jas savo pečiais. Toliau kalkakmenio paviršius atsitraukia ir patenkame į erdvią, pilvą primenančią patalpą.

Čia gyvena urviniai liūtai.

Taip pat raganosiai, mamutai ir stumbrai. Senoviniai gyvūnai lekia, kaunasi ir sėlina visiškoje tyloje. Lauke, realiame pasaulyje, jų seniai nebėra. Be tai – ne tikrovė. Čia jie tebegyvena ant šešėliuotų sutrūkinėjusių sienų.

Maždaug prieš 36 tūkst. metų kažkas taip pat kaip ir mes įėjo pro urvo angą į šią patalpą ir virpančios liepsnos šviesoje ant plikų sienų ėmė piešti urvinius liūtus, raganosių ir mamutų bandas, didingus stumbrus dešinėje ir išgalvotą padarą – pusiau stumbrą, pusiau moterį – artėjantį iš didžiulio atsikišusio uolos luito.

Plačiau apie tai skaitykite žurnalo „National Geographic Lietuva” sausio mėnesio numeryje.