Anksčiau būdavo sakoma, kad kosmologai – Visatą tiriantys mokslininkai – „dažnai klysta, bet niekada neabejoja”. Šiais laikais klystama rečiau, bet dvejonės pasiekė Visatos mastelį.
Dešimtmečius naudojęsi vis naujesniais ir galingesniais teleskopais, šviesos jutikliais ir kompiuteriais kosmologai gali gana tvirtai teigti, kad Visata atsirado prieš 13 milijardų 820 milijonų metų. Tikėtina, kad pačioje pradžioje ji tebuvo už atomą mažesnis burbuliukas. Pagaliau mokslininkams pavyko tiksliau nei vienos dešimtosios procento tikslumu išmatuoti foninę spinduliuotę – šviesą, išspinduliuotą tada, kai Visata buvo vos 378 tūkst. metų amžiaus.
Tačiau taip pat padaryta išvada, kad visos danguje matomos žvaigždės ir galaktikos sudaro 5 proc. stebimos Visatos masės. Nematomoji dalis susideda iš 27 proc. tamsiosios medžiagos ir 68 proc. tamsiosios energijos. Abu šie sandai tebėra paslaptis.
Plačiau apie tai skaitykite žurnalo „National Geographic Lietuva” sausio mėnesio numeryje.