Laivų ardytojai

Mane perspėjo, kad į Bangladešo laivų ardyklas patekti bus sunku. „Anksčiau tai buvo pramoga turistams, – pasakojo vietos gyventojas. – Žmonės atvykdavo pažiūrėti, kaip vyrai plikomis rankomis ardo laivus. Bet jie daugiau nebeįleidžia pašaliečių.” Nukeliavau keletą kilometrų palei Bengalijos įlanką, į šiaurę nuo Čitagongo einančiu keliu. Ten, maždaug dvylikos kilometrų kranto atkarpoje, rikiuojasi apie 80 veikiančių laivų ardyklų. Kiekviena aikštelė saugoma aukštos, spygliuota viela viršuje apraizgytos tvoros. Kiekvienoje stovi sargai, o užrašai perspėja, kad fotografuoti draudžiama. Pastaraisiais metais, kai per sprogimą žuvo keli darbininkai ir pasigirdo kalbų, kad savininkams svarbiau pelnas, o ne saugumas, pašaliečiai
tapo itin nepageidaujami. „Bet jie negali užtverti jūros”, – pridėjo vietinis.

Taigi vieną vėlyvą popietę nusisamdžiau žveją, kad praplukdytų mane pro ardyklas. Per potvynį jūra apsėmė eiles ant kranto ištrauktų tanklaivių ir konteinervežių, o mes nardėme po ilgus jų kaminų ir antstatų metamus šešėlius. Kai kurie laivai atrodė sveiki, tarsi būtų ką tik atplaukę. Kiti buvo išardyti iki karkasų, plieno oda nupjaustyta, juodavo žiojintys skyriai ir talpyklos.

Plačiau apie tai skaitykite žurnalo „National Geographic Lietuva” gegužės mėnesio numeryje.