Išmaitinti devynis milijardus

Galvodami apie aplinkai keliamą grėsmę, dažniausiai įsivaizduojame automobilius ir aukštus kaminus, o ne savo vakarienę. Bet iš tiesų mūsų maisto poreikiai yra vienas didžiausių planetai keliamų pavojų.

Žemės ūkis yra vienas pagrindinių visuotinio klimato atšilimo veiksnių, dėl kurio veiklos išmetama daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei iš mūsų automobilių, sunkvežimių, traukinių ir lėktuvų kartu sudėjus. Galvijus ir ryžius auginančiuose ūkiuose išsiskiria dideli metano kiekiai, tręšiami laukai didina azoto dioksido kiekį, o iškirtus atogrąžų miškus, idant būtų galima auginti pasėlius ir gyvulius, išaugo anglies dioksido emisija. Ūkiai yra labiausiai nuo troškulio kenčiantis brangių vandens išteklių vartotojas ir didžiausias jų teršėjas, nes trąšų ir gyvulių srutų nuotėkis pažeidžia viso pasaulio ežerų, upių ir jautrias pakrančių ekosistemas. Ūkiai tapo svarbiausia nykstančios laukinės gamtos ir biologinės įvairovės priežastimi, nes, išnaikinus didelius pievų ir miškų plotus, buvo suardytos pagrindinės natūralios buveinės.

Žemės ūkio veiklos sukeltos aplinkosaugos problemos yra milžiniškos, ir jos tik didės mums stengiantis patenkinti augantį pasaulio maisto poreikį. XXI a. viduryje tikriausiai turėsime išmaitinti dar 2 mlrd. burnų – per 9 mlrd. žmonių. Tačiau sparčiai augantis gyventojų skaičius nėra vienintelė priežastis, lemianti didėjantį maisto
poreikį.

Plačiau apie tai skaitykite žurnalo „National Geographic Lietuva” gegužės mėnesio numeryje.