Pirmieji slidininkai
Medžiotojų būrys lėtai čiuožia į Altajaus kalnus ieškoti elnių. Tvyro mirtina tyla, lauke – 39 °C šalčio. Kaip ir jų protėviai prieš tūkstantį metų, penketas vyrų gilų, purų sniegą kerta iš melsvosios eglės ištašytomis rankų darbo slidėmis. Vietoj slidžių lazdų kiekvienas iš jų nešasi po vieną medinę lazdą. Šia apgaulingai paprasta įranga jie itin veiksmingai ir grakščiai naudojasi nuo pat vaikystės – arklių ašutų pluoštas suteikia sukibimo jėgos šliuožti įkalniui, jo slidus paviršius padeda greitai nusileisti, o lazda – išlaikyti pusiausvyrą. Aš šliuožiu iš paskos moderniausiomis telemark slidėmis, pasispirdamas šiuolaikinėmis lazdomis, bet kartais turiu pasistengti, kad spėčiau kartu. Jų plaučių ir kojų, regis, nė kiek nevargina retas kalnų oras – jie šliuožia aukštyn vis statesniais šlaitais, iškvėpdami vos įžiūrimas garų sruogas, greitai išsisklaidančias žvarbiame ore. Pasiekę mums tinkantį ritmą, lekiame per pusnis palei beržų guotą, o vėliau nusukame į eglyno šešėlį. Vyrai nesikalba, prislopintas jų kailinių slidžių čežėjimas tykus it krintantis sniegas.
Visi vyrai už diržų turi užsikišę peilius, ant pečių užsimetę arklių ašutų kilpavirves, kiekvienas tempia ožio odos roges su atsargomis: arklio šerių antklode, atsargine kinų armijos miline ir kepta duona. Likusieji reikmenys – du kirviai, katiliukas, penki apdaužyti porcelianiniai dubenėliai, arbatinukas ir arklienos gabalas – pasidalyti tarp visų. Jie nežino, kiek laiko būsime išvykę. Paprastai elnių pėdsakais giliai kalnuose sekama keletą dienų.
Bet mums išsiruošus iš Aukoramo (Aukoram), atkampiausio medžiotojų kaimelio, esančio šiauriausiame Kinijos vakarinės dalies pakraštyje, jų vadovas Tursenas (Tursen) apie elnius negalvoja. Žvelgia prisimerkęs į akinantį saulėtekio spindesį ir mąsto, koks nenuspėjamas sniegas. Žiema Altajuje anksčiau neišvengiamai ateidavo su pūgomis, kurios apsiausdavo kalnagūbrius ir prarydavo miškus. Bet šią žiemą pirmąkart per ketverius metus prisnigo tiek, kad leistis į kelionę vargu ar išvis apsimokėtų. Kai sniego mažai – persekioti elnią sunkus betikslis užsiėmimas. Nors kinai griežtai apribojo šaunamųjų ginklų, tarp jų ir skirtų medžioklei, laikymą, Altajaus vyrams niekada nereikėdavo šautuvų elniams šiuose kalnuose medžioti. Jų slaptas ginklas visados būdavo gilus sniegas.
Plačiau apie tai skaitykite žurnalo „National Geographic Lietuva“ gruodžio mėnesio numeryje.
