Gydantis įgėlimas
Maiklas nusprendė paplaukioti. Jis su šeima atostogavo Gerere (Guerrero), Meksikoje, kur svilino nepakeliamas karštis. Pačiupęs ant kėdės džiūvusius maudymosi šortus, vyras mikliai juos užsimovė ir šoko į baseiną. Tačiau pajuto ne gaivią vėsą, o šlaunies užpakalinę dalį pervėrusį aštrų skausmą. Nusiplėšęs maudymosi šortus, jis degančia koja nuogas iššoko iš baseino.
Įkandin jo vandenyje kapstėsi mažas bjaurus gelsvas padaras. Vyras pasėmė jį į maisto dėžutę ir namų prižiūrėtojas juos skubiai nugabeno į vietos Raudonojo Kryžiaus centrą, o ten gydytojai tuoj pat atpažino užpuoliką – tai buvo skorpionas Centruroides sculpturatus, vienas iš nuodingiausių Šiaurės Amerikos gyvūnų.
Po įgėlimo sukelto smarkaus skausmo paprastai kūną ima purtyti tarsi elektra. Būna, kad aukos miršta.
Maiklui (jis prašė nerašyti pavardės) pasisekė, kad šis skorpionas toje vietovėje įprastas, todėl medicinos centre buvo priešnuodžių. Jų įšvirkštus, vyras po kelių valandų buvo išleistas namo. Maždaug per 30 valandų skausmas praėjo.
Paskui nutiko netikėtas dalykas. Aštuonerius metus Maiklas sirgo ankiloziniu spondilitu – lėtine autoimunine kaulų sistemos liga, tam tikru stuburo artritu. Ligos priežastys nežinomos. Blogiausiu atveju stuburo slanksteliai gali suaugti tarpusavyje, o ligonis iki gyvenimo pabaigos lieka pakumpęs ir kenčia baisius skausmus. „Man kiekvieną rytą skaudėdavo nugarą, o ligai smarkiai paūmėjus net negalėdavau paeiti”, – pasakoja Maiklas.
Tačiau po kelių dienų nuo skorpiono įgėlimo skausmas liovėsi, o dabar, praėjus dvejiems metams, Maiklas vis dar nejunta nugaros skausmų ir nevartoja daugumos anksčiau skirtų vaistų. Pats būdamas gydytojas, Maiklas nelinkęs pervertinti skorpiono nuodų reikšmės jo ligos remisijai. Vis dėlto, tvirtina jis, „jei skausmas atsinaujintų, leisčiausi vėl įgeliamas to skorpiono”.
