Gyvenimas po Vunded Ni
BENE KIEKVIENA ISTORINĖ žiaurybė turi simbolinį geografinį centrą – vietą, kurios pavadinimas primena ištisos tautos tragediją: Osvencimas, Robeno sala, Nandzingas. Pušų Kalnagūbrio indėnų rezervacijoje
gyvenantiems oglalams lakotams tokia vieta yra prie Vunded Ni (Wounded Knee) upės, už 25 km į šiaurės
rytus nuo Pain Ridžo (Pine Ridge) miesto. Iš tolo tai niekuo neišsiskirianti kalva, vienas iš daugelio vaizdžių, pavieniais medžiais apaugusių raukšlėtos prerijos kauburių. Tačiau čia, prie vieną žiemos rytą daugiau kaip prieš šimtmetį įvykusių masinių žudynių aukų kapo, nesunku patikėti, kad tam tikrų veiksmų – siaubingo smurto ar nepaprastos meilės – energija amžinai tvyro ore ir visiems laikams lieka tarp šiapus ir anapus.
Aleksas Baltoji Plunksna, šešiasdešimtmetis oglalų lakotų genties aktyvistas, su šeima ir giminaičiais gyvena 800 ha rančoje netoli Vunded Ni upės. Baltosios Plunksnos žemė neapsakomo grožio, vilnijanti šalavijais apžėlusiomis kalvelėmis ir į vasaros pabaigą rusvėjančiais vešliais augalais apaugusiais
upeliais. Iš tam tikrų vietų matosi Bedlendai (Badlands) – visos saulės nubalintos smailės ir plikos viršūnės. O kitoje pusėje palei horizontą dunkso tamsi Pietų Dakotos Juodųjų kalnų (Black Hills) karūna.
