Velykų salos mįslė
„ Statulos vaikščiojo”, – tikina Velykų salos vietiniai. Archeologai vis dar mėgina išsiaiškinti kaip – ir svarsto, ar ši istorija perspėja apie ekologinę katastrofą, ar šlovina žmogaus išmonę.
Praeitą birželį, žiemos naktį, trisdešimtmetis dailininkas Chosė Antonijus Tukis (José Antonio Tuki) Velykų saloje (polinez. Rapa Nui, isp. Isla de Pascua) atliko vieną mėgstamiausių dalykų – išėjęs iš vieno kambario
namelio pietvakariniame krante, pėsčiomis patraukė per salą į šiaurę, link Anakenos (Anakena) paplūdimio. Legenda byloja, kad pirmieji polineziečiai į Anakenos krantus valtis išvilko maždaug prieš tūkstantį metų, atviru Ramiuoju vandenynu nuplaukę daugiau kaip 2000 km. Ch. A. Tukis sėdėjo ant smėlio po tuo pačiu mėnuliu ir žvaigždėmis, žvelgdamas tiesiai priešais save į milžiniškas žmonių skulptūras – moajus (moai). Tikima, kad šios statulos, prieš šimtmečius iškaltos iš vulkaninio tufo, įkūnija garbinamas protėvių dvasias.
