Leonardas… Ar ne jis?
Bjanka Sforca (Bianca Sforza), 1998 m. sausio 30 d. įžengusi į meno pasaulį, patraukė nedaugelį žvilgsnių. Niujorko mieste „Christie’s“ aukciono lankytojų minia matė tik įrėmintą dailų veidą. Tąsyk niekas nežinojo nei jos, nei portreto autoriaus vardo. Kataloge šis darbas – spalvotas portretas, pieštas kreida ir
tušu ant veleno, – pristatomas kaip XIX a. pradžios vokiečių dailininko kūrinys, pieštas renesanso stiliumi. Niujorkietė prekiautoja meno kūriniais Keit Ganz (Kate Ganz) paveikslą įsigijo už 21 850 dolerių. Praėjus beveik dešimtmečiui, kanadiečių kolekcininkas Piteris Silvermanas (Peter Silverman), K. Ganz galerijoje pastebėjęs Bjankos profilį, kaipmat nupirko portretą už tą pačią kainą. Jo manymu, tai galėjo būti renesanso piešinys. Negana to, K. Ganz, kalbėdama apie įtaką dailininkui, paminėjo magišką Leonardo da Vinčio vardą. P. Silvermanas ėmė svarstyti: ar tai ne paties didžiojo Leonardo kūrinys?
Tai, kad užėjus į galeriją būtų įmanoma nusipirkti piešinį, kuris, pasirodo, yra nežinomas Leonardo da Vinčio šedevras, vertas galbūt 250 mln. litų, skamba kaip miesto legenda. Leonardai randami labai retai. Tada, kai P. Silvermanas pirko paveikslą, paskutinį kartą Leonardo darbo autentiškumas buvo nustatytas daugiau kaip prieš 75 metus. Jokie šaltiniai neįrodo, kad „Monos Lizos“ tapytojas būtų ant veleno nupiešęs bent vieną iš svarbiųjų savo kūrinių – nėra nei žinomų kopijų, nei eskizų. Jeigu šis portretas yra autentiškas Leonardo da Vinčio darbas, kur jis slypėjo 500 metų?
