Lenktynės į Pietų Ašigalį

            Rugsėjo 12 d., antradienis. Nekoks matomumas. Bjaurus pietų vėjas. –52 °C. Šunis akivaizdžiai veikia šaltis. Sustirę vyrai įšalusiais drabužiais daugiau ar mažiau patenkinti po nakties šaltyje <…> vargu ar oras bus švelnesnis.“
          Šio glausto dienoraščio įrašo autorius – Roalis Amundsenas (Roald Amundsen), norvegų keliautojas, tapęs žinomas, kai penkeriais metais anksčiau pirmasis įveikė Arkties legendinį Šiaurės Vakarų jūrų kelią (Northwest Passage) nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. O dabar jis priešingame pasaulio krašte Antarktidoje – siekė likusio garbingiausio keliautojų laimėjimo – pirmas nukakti į Pietų ašigalį. Šis drąsus
užmojis, suplanuotas su R. Amundsenui būdingu skrupulingumu, kilo visiškai atsitiktinai. Prieš dvejus metus, kai keliautojas buvo pasišovęs toliau tyrinėti Arkties vandenyną ir plaukti į Šiaurės ašigalį, jis sužinojo naujieną (paskui ji buvo ginčijama): ašigalį jau pasiekęs Robertas Piris (Robert Peary). Tą akimirką, vėliau prisiminė R. Amundsenas, „nusprendžiau pakeisti kryptį – atsigręžti į priešingą pusę, į pietus“. Keliautojas
tikėjosi, kad pirmas pasiekęs Pietų ašigalį užsitikrins šlovę ir lėšas tolesniems tyrinėjimams. Tariamai rengdamasis į šiaurę jis slapta planavo kelionę į pietus.