Sutemų žemė
Įstabiausia valanda Jangone (Rangūne) – kai paskutiniai švelnėjančios, vėstančios saulės spinduliai
auksine žara užlieja aptriušusį miesto centrą ir išvilioja gyventojus į gatves. Vaikai kikendami lekia pirkti šviežiai spaustų cukranendrių sulčių. Moterys, skruostus nusitepusios trintos medžių žievės pasta – žavinga birmiečių apsauga nuo saulės, – derasi su žuvų pardavėju. Gatvėje ant šaligatvių sėdi pilvoti vyriškiai su trumparankoviais marškinėliais ir londži (longyi), tradiciniais birmiečių sarongais, kramtydami raudonus betelio riešutų gumulėlius.
Karnavalo atmosfera ilgai netrunka. Atogrąžose greitai sutemsta, ir sparčiai tirštėjanti prieblanda dėl Mianmarą kamuojančio elektros energijos stygiaus atrodo kone vaiduokliškai. Dūlantys kolonijinės epochos pastatai pajuoduoja. Gretimoje gatvelėje melsvai sužėruoja televizoriai, maitinami iš nešiojamų elektros generatorių. Prekiautojų po medžiais nematyti, bet žvakės apšviečia jų prekes: ant vielos apskritimų
sukabintas sidabruojančias žuvis, mažojo banano purpurinių žiedų puokštes, betelinių pipirų lapų šūsnis. Ir mėlyname mediniame stende išrikiuotus piratinius skaitmeninius diskus su amerikietiškais filmais ir muzikos įrašais.
