PRARASTASIS AMERIKOS MIESTAS
Jeigu Maču Pikču atsirastų didžiulis prekybos centras, prisiminčiau Kolinsvilio kelią. Stoviu vidury žemės, kurioje kadaise klestėjo didžiausia civilizacija tarp Meksikos dykumų ir Šiaurės Amerikos Arkties – pirmasis Amerikos miestas ir turbūt įstabiausias indėnų kūrinys, – ir negaliu be apmaudo žvelgti į keturių juostų greitkelį, perrėžusį šią istorinę vietovę. Čia, didžiojoje aikštėje, kadaise knibždėjusios tūkstantinės minios vaizdinį užgožia įkyri mintis, kad Ilinojaus Kahokijos (Cahokia) piliakalnių – vienos iš aštuonių JAV pasaulio kultūros paveldo vietovių – centre puikuojasi įmonės „Joe‘s Carpet King“ reklaminis stendas.
Bet vis tiek manau, kad Kahokijai pasisekė. Už mažiau kaip 16 km į vakarus senoviniai indėnų piliakalniai, XIX a. Sent Luisui (St. Louis) pelnę Piliakalnių miesto vardą, XIX–XX amžių sandūroje buvo veik sulyginti su žeme. Iki šių dienų išliko tik vienas iš jų, kelios nuotraukos ir lenktas keliukas, vadinamoji Piliakalnio gatvė (Mound Street). XX a. įsibėgėjusi ūkio plėtra negailestingai sudarkė Kahokijos kraštovaizdį: 1931 m. valgomųjų krienų augintojai, lygindami laukus, visiškai nukasė antrą pagal dydį piliakalnį. Maža to, šioje vietovėje vienu metu buvo įsikūrę lošimo namai, vėliau gyvenamasis kvartalas, aerodromas, netgi būta (dar didesnis išniekinimas!) keliaujančio pornografinio kino teatro. Vis dėlto dauguma ryškiausių krašto bruožų išliko ir dabar saugomi. Kahokijos piliakalniai, galbūt netekę pirmykščio grožio, vis dėlto yra didžiausia JAV archeologinė vietovė (1600 ha teritorija, kurios 890 ha saugoma kaip valstybinė istorinė vietovė), naujai nušvietusi indėnų gyvenimą prieš europiečių įsiveržimą.
Kahokijoje apogėjų pasiekė, o gal ir prasidėjo civilizacija, antropologų vadinama Misisipės(Mississippian) kultūra: dar iki 1000-ųjų metų visuose Amerikos Vidurio Vakaruose ir Pietryčiuose jau gyveno žemdirbių bendruomenės, kurios ypač suklestėjo maždaug XIII a. Tačiau atvykėliai europiečiai nieku gyvu nepatikėjo, kad indėnai galėjo pastatyti miestą, todėl imta manyti, kad Kahokijos piliakalnius, kurių didžiausias – 622 970 m3 žemių kaupas – prilygsta 10 aukštų statiniui, paliko svetimos civilizacijos: finikiečiai, vikingai ar galbūt viena iš dingusių izraelitų genčių. Ir dabar žinia apie indėnų miestą taip nedera su vyraujančiu amerikiečių požiūriu į indėnų istoriją, kad, regis, šio atradimo neįmanoma pripažinti. Galbūt kaip tik dėl šio kognityvinio disonanso visa tauta Kahokiją tiesiog ignoruoja. Ar esate girdėję apie Kahokiją? Su kuo tik šnekėjausi ne Sent Luiso krašte, beveik niekas apie ją nežinojo.
