JAPONIJOS JŪROS

        Saulės šviesa liejasi tarp ledo plyšių. Storesni luitai spindi smaragdine spalva, pasidabinę žaliais dumbliais. Pradeda rodytis šios ledinės karalystės gyventojai: beveik permatoma mėlyna plaukiojanti sraigė, rožinė žuvis su geišos vėduoklę primenančia uodega, ryškiai oranžinė jūrų rupūžė, kuri atrodo tarsi nužengusi iš animacinio filmo apie pokemonus. Tai povandeninis pasaulis, kuris laukia fotografo Brajano Skerio, sunkiai einančio paplūdimiu netoli žvejybos miestelio Rausus (Rausu), Japonijos šiaurės rytų kampe. Su kamera rankoje jis paneria tarp ledo lyčių į Ochotsko jūros vandenis, besiribojančius su Siretoko (Shiretoko) pusiasaliu.

         Japonija nusidriekusi daugiau kaip 2400 km ir apima per 5000 salų. Susiliedama per visą šį ilgį su jūra, sausuma apima mažiausiai tris skirtingas ekosistemas. Šaltoje šiaurėje ledais nusėtose jūrose prie atokių Siretoko pusiasalio krantų galima dažnai pamatyti baltapečius jūrinius erelius ir kamčiatkinius krabus. Idzaus (Izu) pusiasalio ir Tojamos (Toyama) įlankos centrinės dalies švelniuose vandenyse, už kelių valandų
kelio automobiliu nuo Tokijo (Tokyo) dangoraižių, būriais plaukioja žėrintys kalmarai Watasenia scintillans ir auga minkštųjų koralų miškai. Malonaus klimato pietuose gležni jūrų drugeliai ir didžiuliai australiniai
smėlrykliai dalijasi koraliniais rifais prie Bonino (Bonin) salų – trisdešimties ar daugiau salų grupės apie 800 km į pietus nuo Tokijo.

         Jūrų gyvūnijos įvairovę pirmiausia lemia Japonijos krantus skalaujančios
vandenynų srovės, kurių vandens temperatūra svyruoja nuo –1 °C iki +30 °C. Srovės pelnė ir porą pasaulio rekordų. Galingoji Kurosijo (Kuroshio), taip pat vadinama Japonijos) srovė neša šiltus vandenis į šiaurę, leisdama koraliniams rifams klestėti ten, kur paprastai jų nebūtų aptinkama. Rytų Sachalino srovė plukdo šaltus vandenis į pietus Japonijos link, padėdama Siretoko pusiasaliui tapti piečiausiu tašku su žiemą užšąlančiomis jūromis.