ACTEKŲ PASLAPTYS
MEKSIKO MIESTE , GARSIOS SOKALO (ZÓCALO ) AIK ŠTĖS pakraštyje, šalia šventos actekų piramidės, žinomos Didžiosios šventyklos (Templo Mayor) vardu, buvo rastos gyvūno – turbūt kalės arba vilkės -liekanos. Jis nugaišo prieš 500 metų ir gulėjo akmenimis išklotoje 2,5 m gylio šachtoje. Gali būti, kad gyvūnas neturėjo nei vardo, nei šeimininko, bet akivaizdu, kad kažkam buvo reikšmingas. Jis ryšėjo nefrito karolių antkaklį, o ausyse turėjo turkio kamšalus. Ant kulkšnių karojo žiedai su gryno aukso varpeliais.
Archeologų grupė, vadovaujama Leonardo Lopeso Luchano (Leonardo López Luján), vadinamąjį Aristo kanidą (Aristo-Canine) rado 2008 m. vasarą, praėjus dvejiems metams nuo kasinėjimų pradžios, kai klojant naujo pastato pamatus buvo aptiktas stulbinantis radinys – 12 t stačiakampis monolitas, iškaltas iš rausvo
andezito akmens, suskilusio į keturis luitus, kerimai panašus į Žemės deivę Tlaltekutli (Tlaltecuhtli) – actekų gyvenimo ir mirties simbolį: ji atsitūpusi gimdo gerdama savo kraują, rydama savo palikuonį. Tai buvo trečiasis plokščias actekų monolitas, atsitiktinai rastas netoli Didžiosios šventyklos, kaip ir 24 t juodo bazalto
Saulės akmuo (atkastas 1790 m.) ir 8 t Kojolkšauki (Coyolxauhqui) diskas – Mėnulio deivė (1978 m.).
