PASAULIO PAKRAŠČIO PASLAPTYS

Brolis Henkas lieka stebėtinai ramus netekęs savo drabužių. Vos prieš kelias valandas jis išlipo iš sraigtasparnio atogrąžų miško proskynoje pusantro kilometro aukštyje Fodžos kalnuose Naujosios Gvinėjos saloje – vienoje iš atokiausių ir sunkiausiai pasiekiamų vietų Žemėje. Sraigtasparnio ūžesys jau vos girdėjosi, kai jis suprato, kad kelioninis krepšys dingo ir kad tai, ką vilki, bus visas jo garderobas per ateinančias tris savaites. Vis dėlto Henkas van Mastrigtas (Henk van Mastrigt) labai laimingas. Su raudonu tinkleliu Daugiau nei 2200 m aukščio Naujosios Gvinėjos Fodžos kalnai stūkso virš aplinkinių žemumų miškų tarsi sala, kurioje rūšys izoliuotai vystėsi tūkstančius metų. Didesniame aukštyje nebuvo rasta jokių žmogaus veiklos įrodymų, todėl čia iki šiol klesti gyvūnai, kurių kituose Naujosios Gvinėjos arealuose jau nebeliko. Autorius Mel White Fotografas Tim Laman rankoje jis sėlina per dumbliną pelkę, vis puldamas pirmyn ir retkarčiais sugaudamas vieną iš lekiančių pro šalį ryškių it brangakmeniai drugių. „Nusileiskit žemyn, nebijokit, priskriskite arčiau”, – kalba jiems savo olandišku akcentu.

Brolis Henkas sugauna vidutinio dydžio drugį. Žnyplelėmis bukais galais jis praskleidžia jo sparnus – tamsiai juodos spalvos su baltai švytinčiomis J raidės formos žymėmis. „O, tai puiku, puiku, puiku! – sako, o jo žilabarzdį veidą nušviečia plati šypsena. – Be jokios abejonės, nauja rūšis mokslui.”