Gėlas vanduo
Kasryt mudvi su dukra žingsniuodamos per ūkį iki mokyklos autobuso vis dairomės stebuklų. Kai tik juos pastebime, gėrimės vandens kuriamu grožiu: voratinkliu, papuoštu rasos lašeliais lyg brangakmenių vėriniu. Lietaus spalvos garniu, kylančiu nuo upelio kranto. Vieną nuostabų rytą mus aplankė varlės. Daugybė jų strykčiojo iš po kojų per žolę, baltais pilvais raitė aukštus lankus, atrodė, tarsi būtų užklupęs amfibijų lietus. Lyg būtų stojusi nauja vandens era. Kitą dieną sutikome kaimaninį vėžlį su senoviškais, lyg nudėvėtais alyvuogių spalvos šarvais. Paprastai šie gyvūnai neišlenda iš balų, bet kažkoks niūrus užsispyrimas jį išginė ant žvyrkelio. Naudodamasis lietinga savaite vėžlys kažkur turseno iš mūsų ūkio.