ORANGUTANAS, INDONEZIJOS „MIŠKO ŽMOGUS“
Išsigavusi iš miško, per lietų šlubčiojau į stovyklą. Mano kairė koja buvo visa kruvina – pjaunant atvašą pasprūdo peilis ir susižeidžiau. Staiga sustojau kaip įbesta. Negalėjau patikėti savo akimis. Aukštoje žolėje arčiau nei už 9 m pamačiau per ladangą, išdžiūvusį, piktžolėmis ir paparčiais apaugusį ryžių lauką, cimpinantį orangutaną – jis traukė link kitoje lauko pusėje augančių medžių. Šis „miško žmogus”, ką malajietiškai reiškia orangutanas, manęs per dulksną nepastebėjo. Jis tylutėliai perėjo skersai tako ir dingo žolėje.
Orangutanų, kuriuos daug mėnesių stebėjau Kalimantano džiunglėse, elgsena patvirtino jau žinomą faktą – jie gyvena medžiuose. O šis susitikimas man davė pirmą dingstį spėti, kad orangutanai ne tik daugiau būna ant žemės, nei paprastai manoma, bet ir kartais išdrįsta palikti savo namus – atogrąžų mišką. Koja greitai išgijo, taip pat pasitaisė ir nuotaika, kuri buvo prasta nuo tada, kai su vyru Rodu pasiekėme Tandžung Putingo (Tanjung Puting) nacionalinio parko džiunglių žemumą, esančią Kalimantane Indonezijos dalyje.
