A u t o r ė I s a b e l l a T r e e
F o t o g r a f a s J a s p e r D o e s t
Rumunijoje, Karpatų kalnų viršūnėse, įgyvendinami ambicingi planai atkurti senąsias ekosistemas, todėl čia vėl ima klestėti vilkai, lūšys, stumbrai ir lokiai. Tačiau kaip tai atsilieps šalia jų gyvenantiems žmonėms?
Florinas Horija Barosas (Florin Horia Baros) Perkūno veidu stoviniuoja prie savo dviaukštės, skiedromis dengtos sodybos Rumunijos Karpatų kalnuose esančiame Satiko (Sătic) kaime. Apie vidurnaktį ūkininką išgąsdino kiaulidėse kilęs sąmyšis.
„Lokys atėjo gatve, perlipo tvorą, išlaužė tvarto duris ir užpuolė kiaules. Aš jį nuvijau su šunimis“, – pasakoja vyras. Po kelių valandų rudasis lokys apsukęs ratą sugrįžo ir ėmė brautis į kitą tvartą.
Dabar kieme guli dvi negyvos kiaulės. Trečioji dar gyva, bet apdujusi šlitinėja po aptvarą lokio dantų ir nagų išvagota nugara. Ketvirtoji apskritai pradingo.
Veterinarijos gydytojo išsilavinimą turintis F. H. Barosas svarsto, kad reikėtų nutraukti sužeistosios kiaulės kančias, bet nusprendžia palaukti vietos komisijos. „Noriu, kad jie pamatytų, ką padarė tas lokys“, – sako jis.
Kitą dieną po išpuolio lydžiu Bogdaną Suliką (Bogdan Sulică). Jis vadovauja greitojo reagavimo grupei iš organizacijos „Foundation Conservation Carpathia“, kuri nuo 2009 m. stengiasi įgyti vietos gyventojų palaikymą saugant nykstančius regiono miškus ir laukinę gyvūniją. Šis tarptautinių filantropų finansuojamas fondas, taip pat gavęs vieną didžiausių Europos Sąjungos aplinkosaugos dotacijų, siekia įkurti naują nacionalinį parką, kurio plotas siektų 200 tūkst. hektarų Karpatų Fegerašo (Făgăraş) kalnų masyve.
Gamtosaugininkai šį parką praminė Europos Jeloustounu: kadangi laukinės gamtos teritorijų šiame žemyne liko labai mažai, tai yra gera proga Europai turėti išties didelį nacionalinį parką.
Visą pasakojimą rasite „National Geographic“ 2024 m. lapkričio numeryje.