KARTKARČIAIS ANT ATOKIOS KALVOS PIETŲ TURKIJOJE ATKURIAMA CIVILIZACIJOS AUŠRA.
Atkūrėjai būna autobusais atvykę turistai – paprastai turkai, kartais europiečiai. Autobusai (balti, su oro kondicionieriais ir televizoriais) atrėplina į šį kalvagūbrį vingiuotu, prastai išgrįstu keliu ir tarsi šarvuoti karo laivai prisišvartuoja priešais akmeninį portalą. Pabyra lankytojai, krapštydamiesi su vandens buteliais ir MP3
grotuvais. Gidai trimituoja nurodymus ir paaiškinimus. Nekreipdami į juos dėmesio, turistai padrikai plūsta įkalnėn. Užkopę apstulbsta ir išsižioja – jų burnos susirikiuoja į tobulą karikatūrinių O liniją.
Juos pasitinka dešimtys masyvių akmeninių stulpų, išdėstytų ratais, sugrūstų vienas prie kito. Ši vieta, žinoma kaip Gebekli Tepė (Göbekli Tepe), šiek tiek primena Stounhendžą, tik Gebekli Tepė pastatyta daug seniau ir ne iš grubiai tašytų luitų, o iš dailiai nukaltų kalkakmenio stulpų, išmargintų gyvūnų bareljefais – gazelių, gyvačių, lapių, skorpionų ir nuožmių šernų voromis. Šis montažas iškilo maždaug prieš 11 600 metų, septyniais tūkstantmečiais anksčiau už didžiąją Gizos piramidę. Tai yra seniausia žinoma šventykla ir seniausias žinomas monumentaliosios architektūros pavyzdys – pirmasis žmonių sukurtas statinys, didesnis ir sudėtingesnis už trobesį. Kiek mums žinoma, šie stulpai pastatyti tada, kai pasaulyje
dar nebuvo jokių panašaus masto statinių.