Amžina apaštalų kelionė
Aplink altoriaus paveikslą dangaus žydrynėje supasi debesys. Spindinčia akvamarino spalvos šviesa užlietose nišose stovi statulėlės. Prie bažnyčios sienos ant kilimėlio nejudėdama klūpo moteris mėlynu sariu, plaukus prisidengusi purpuriniu šydu, iškėlusi rankas prispaustomis prie šonų alkūnėmis. Gretimoje naujesnėje, didesnėje bažnyčioje, auksiniame relikvijoriuje saugomas blyškaus kaulo gabalėlis, ne didesnis už nykščio nagą. Angliškas užrašas nurodo, kad tai šv. Tomo relikvija. Pasak tradicijos, šioje vietoje
52 m. po Kr. Tomas pastatė pirmą Indijoje krikščionių bažnyčią.
Parure ir kitur Keraloje bažnyčių fasadų ir interjerų puošyboje susiraizgę egzotiški gyvūnai, vynuogienojai ir mitinės figūros: drambliai, šernai, povai, varlės ir drakonus primenantys liūtai, – o gal liūtus primenantys drakonai, – perteikia turtingą ir aiškiai ne vakarietišką šių krikščioniškų vietų koloritą. Gausybėje ryškiomis spalvomis tapytų ikonų vaizduojami šv. Tomas, Švč. Mergelė Marija, Jėzus, šv. Jurgis. Net hinduistai meldžiasi šv. Jurgiui, nugalėjusiam slibiną, tikėdami, kad jis galįs apginti jų vaikus nuo kobrų.
Diampuro (Diamper) bažnyčioje Tripunituroje (Thripunithura), už baltai nudažytos „Pietos“ – Švč. Mergelės Marijos, ant kelių laikančios Jėzaus kūną, – statulos aštrius it ašmenys stačiakampius šviesos spindulius skleidžia rausva metalinė saulė.
Tomo krikščionys Keraloje – kaip ir šios religijos išpažinėjai kitose Azijos šalyse, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje – tikėjimą pavertė savastimi, sujungdami jį su tradicine daile, architektūra ir gamtiniais simboliais. Todėl tarp pietų Indijos palmių tokia įprasta atrodo Marijos statula su abipus stovinčiais ir pavėsinę jai virš galvos prilaikančiais drambliais.
