N. Nitrogenium. Azotas. Atominis skaičius – 7. Nematoma, beskonė ir bekvapė medžiaga.
Jis yra žemdirbystės variklis, patikimas būdas užtikrinti gausą mūsų tankiai apgyventame alkstančiame pasaulyje.
Be šio savarankiško elemento, kuris sunkiai jungiasi su kitomis dujomis, nevyksta fotosintezė – nesusidaro jokie baltymai ir neauga augalai. Kukurūzai, kviečiai ir ryžiai, šie greitai bręstantys javai, nuo kurių priklauso žmonijos išlikimas, reikalauja gerokai daugiau azoto, nei jo esama gamtoje. Pasitelkime šiuolaikinę chemiją. Milžiniški fabrikai ima inertines azoto dujas iš mūsų atmosferos ir sujungia jas su gamtinėse dujose esančiu vandeniliu, taip sukurdami augalams tinkamiausius chemiškai aktyvius junginius. Tokios azoto trąšos – kurių kasmet visame pasaulyje sunaudojama daugiau nei 100 mln. tonų, – leidžia išauginti gausų derlių. Be jų žmonijos civilizacija dabartiniu pavidalu neegzistuotų. Mūsų planetos dirvožemis tiesiog neišaugintų pakankamai maisto visiems 7 mlrd. gyventojų, kurie pratę prie tam tikros mitybos. Bemaž pusė azoto, randamo mūsų kūnuose – raumenų ir organų audiniuose, – pagaminama trąšų gamyklose.
Tačiau šis šiuolaikinis stebuklas turi savo kainą. Nesuvaldomas azotas, užteršdamas gruntinius vandenis, dusina ežerų ir upių žiočių augalus, gyvūnus ir net šildo Žemės klimatą. Alkstančiam pasauliui planuojant, kaip naujus milijardus burnų reikės išmaitinti azoto kupinais baltymais, nesvarstoma, ar švarus vanduo ir oras atsilaikys prieš mūsų poreikį turėti vis daugiau derlingų laukų. Azoto dilema akivaizdžiausia Kinijoje, kurios gyventojams patinka jų maistas ir kurie nerimauja, kad ištekliai neišsektų. Atsitiktiniam turistui toks nerimas atrodo nepagrįstas. Regis, kiekvienoje gatvėje čia puotaujama. Restorane San Geng Bi Feng Gang Nandzingo (Nanjing) priemiestyje nustebęs dairiausi, kaip iškilmingai nešiojami valgiai: troškinta žuvis, kepta aviena, chrizantemų žiedlapių ir kiaušinių sriuba, iš batatų, brokolių, batatinių dioskorėjų paruoštas lakštinių patiekalas, dubenėliai su garuojančiais ryžiais.