Ateities valgiaraštis
Pasigilinę į dabartinių maisto produktų ateitį neišvengiamai susimąstome, kaip pasikeis mūsų patiekalai.
Amžiaus viduryje pasaulio gyventojų skaičius perkops 9 mlrd., o maisto poreikis išaugs 50 proc. Kaip jį patenkinti nekertant dar daugiau miškų ir neplečiant pramoninio žemės ūkio? Juk šiuodu veiksniai kone labiausiai prisideda prie klimato kaitos. Kaip išsaugoti dirvožemį, kad jame augtų pasėliai?
Vienareikšmių atsakymų į šiuos klausimus nėra. Bet, kaip sako apie maisto ateitį rašančio žurnalo „Mold” redaktorė Lin Ji Juan (LinYee Yuan), viena yra labai aišku: „Kad išmaitintume 9 mlrd. žmonių, – įspėja ji, – visi turės pasiraitoti rankoves.” Daugelis greičiausiai ieškos naujų būdų pagaminti baltymų, nes pramoninės gyvulininkystės poveikį aplinkai bus vis sunkiau pateisinti. Šis sektorius išskiria maždaug septintadalį visų žmogaus pagaminamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Koncentruotose šėryklose gaminamos jautienos vienai kalorijai paprastai reikia kone aštuoniskart daugiau vandens ir 160 kartų daugiau žemės nei daržovėms ir grūdams. Nenuostabu, kad Jungtinių Tautų pareigūnai ragina vartoti mažiau jautienos, o naujos maisto produktų bendrovės rimtai atsižvelgia į šį priesaką.
Viena jų tiekia suvožtinius „Beyond Burger”, kuriuose jautienos spalva išgaunama burokėliais, o baltymai gaminami iš žirnių. Ant kulnų lipa konkurentas, prekiaujantis suvožtiniais „Impossible Burger”. Čia iš augalinių produktų pagamintas paplotėlis atrodo persisunkęs sulčių „krauju”, pagamintu pasitelkus laboratorijoje sukurtą baltymą hemą.
Kitos bendrovės siekia taip supramoninti mėsos gamybą, kad nebereikėtų nė gyvūnų.
Plačiau skaitykite lapkričio mėnesio numeryje.
