Naujas atradimų amžius
Autorius Schris Gayomali
Dirbtinis intelektas (DI) jau šiandien keičia mūsų pasaulį. Galimybės, kurias jis atveria
mokslui, yra nepalyginti fantastiškesnės – ir humaniškesnės, – nei galėtume pagalvoti.
Naujausi informatikos proveržiai leidžia mokslininkams spręsti naujus klausimus ir įminti šimtmečių senumo paslaptis.
Šio perversmo centre – daugybė sudėtingų technologijų: mašininis mokymasis, pažangūs algoritmai, natūraliosios kalbos apdorojimas, neuroniniai tinklai.
Visi šie įrankiai, kuriais naudojasi tolesniuose šio „National Geographic“ numerio puslapiuose pristatomi pirmeiviai, keičia mūsų žinias apie Žemę ir suvokimą, ko galima pasiekti pasitelkiant dirbtinį intelektą. Taip pat čia rasite fotografinę ekskursiją nuo netikėtų dirbtinio intelekto ištakų iki neprognozuojamos ateities ir specialistų pasvarstymus opiausiais šios svarbios epochos klausimais.
DI suteikia chirurgams naujų supergalių
Neurochirugijos problema yra ta, kad ji labai neatlaidi“, – sako vaikų smegenų chirurgas Ilkas
Hovingas (Eelco Hoving).
Net šios srities specialistai, norėdami suprasti, su kuo turi reikalų, dažnai turi pradėti nuo galvos pjūvio. Pavyzdžiui, neurologinių navikų atveju situacija dažnai paaiškėja tik tada, kai pašalinama kaukolės dalis ir atliekama nedidelės smegenų audinio dalies biopsija.
Būtent taip viskas vyksta Princesės Maksimos centre, dirbančiame partnerystėje su viena didžiausių Nyderlandų mokslinių tyrimų ligoninių „UMC Utrecht“, kur I. Hovingas dirba neuroonkologijos
klinikiniu direktoriumi. Mėginys siunčiamas į laboratoriją, kur įvyksta du dalykai. Visų pirma, nuskaitę ir suprofiliavę smegenų audinį patologai bando nustatyti naviko tipą. Tai sudėtingas
procesas, galintis užtrukti savaitę, o dažnai ir ilgiau. Tuo pat metu laboratorijoje paimamas nedidelis mėginio skerspjūvis.
Jis užšaldomas ir plonai suraikomas skalpeliu, taip iš esmės padarant „užšaldytą mėginio nuotrauką“, kaip sako I. Hovingas, o tada ištiriamas mikroskopu. Tai vadinama greituoju skerspjūviu. Šiuo būdu naviko tipą galima nustatyti vos per 15–20 minučių, bet jis daug mažiau
patikimas nei lėtesnysis metodas.
Neurochirurgai sprendžia dilemą, nes pacientas guli atviromis smegenimis. Turint netobulą informaciją sprendimai būna sudėtingi. Ar tai iš tikrųjų navikas? Ir jei taip, tai ar jis agresyvus ir jį reikia skubiai pašalinti?
DI spartina žemiškųjų planetų paieškas
Autorė Rebecca Boyle
Ieškodami gyvybės, astronomai netik susidaro platesnį dangaus vaizdą, bet naujomis
akimis pastebi tai, ko galbūt anksčiau nematė.
Dirbdamas N A S A mašininio mokymosi mokslininku Hamedas Valizadeganas (Hamedas Valizadeganas) išmokė algoritmą nagrinėti astronautų tinklainės kraujagyslių nuotraukas ir taip pagerino pastangas suprasti regėjimo pokyčius mikrogravitacijos sąlygomis. Tai buvo svarbus pasiekimas, bet H. Valizadegano nepaleido vaikystės susižavėjimas naktiniu dangumi, ir jis nepajėgė atsikratyti troškimo tyrinėti žvaigždes.
„Galėčiau valandų valandas žiūrėti į dangų, mąstydamas apie gyvenimo prasmę ir tai, ar esame vieni šioje didžiulėje visatoje“, – sako jis. Tačiau pradžioje jo kolegos kosmoso mokslininkai neskubėjo priimti dirbtinį intelektą kaip kosmoso tyrinėjimo įrankį. Galbūt dėl to, kad pažangių algoritmų darbo principai paprastai yra nepažinūs. Sudėtingos dirbtinio intelekto sistemos buvo sukurtos siekiant atkartoti smegenis, todėl atskiri sintetiniai „neuronai“ atlieka skaičiavimus ir perduoda informaciją kitiems tinklo mazgams. Tokiose sistemose vyksta tiek daug skaičiavimų, kad kartais nė neįmanoma išsiaiškinti, kaip jos gauna atsakymus.
H. Valizadegano teigimu, ši juodosios dėžės savybė atgraso mokslininkus, labiau linkusius į nusistovėjusius itin tikslaus modeliavimo ir imitavimo standartus.
Vis dėlto šiuolaikinėje astronomijoje jau formavosi duomenų spūstis. Kosminiai ir antžeminiai teleskopai surenka tiek daug informacijos, kad žmonės nebespėja jos iššifruoti, o kartais net paaiškėja, kad tai apskritai ne jų jėgoms.
Kaip DI padeda mokslininkams įvairiose mokslo šakose – archeologijoje, seismologijoje, archeologijoje bei kitose pasakojame „National Geographic“ 2024 m. lapkričio numeryje.
