Gyvūnai taip pat sapnuoja – štai ką mes apie tai žinome
Brian Handwerk
Žiurkės praktikuoja bėgimą labirintais, katės savo savo sapnuose regi būsimas medžiokles – mokslininkai daugiau nei bet kada sužino apie gyvūnų sapnus.
Jei kada nors stebėjote miegantį šunį, tikriausiai susimąstėte, ar gyvūnai sapnuoja. Tai sudėtingas klausimas. Mes vis dar tiksliai nežinome, kodėl žmonės sapnuoja ir kodėl sapnai gali būti svarbūs. Studijuoti, apie ką sapnuoja gyvūnai yra dar sunkiau; šunys negali mums pasakyti, kas privertė juos inkšti ar bėgti miego metu.
„Manau, kad sapnai suteikia mums dar vieną būdą išplėsti gyvūnų kognityvinius gebėjimus tarp jų ir emocijas, atmintį ir net vaizduotę“, – sako David M. Penja-Guzman, San Francisko valstybiniame universitete studijuojanti mokslo filosofiją ir viena iš knygos „Kai gyvūnai sapnuoja: slaptas gyvūnų sąmonės pasaulis“ autorių.
Žinome, kad primatai reiškia emocijas, tačiau pagalvokite apie vorus, kurie, kaip rodo naujausias tyrimas, gali panirti į REM (Rapid Eye movement – greito akių judėjimo) miego stadiją primenančią būseną ir net regėti sapnus. Mintis apie vorų svajones skamba keistai, bet tai gali būti tiesa.
„Mes turime tokią idėją, kad sapnas yra konfabuliacinis pasakojimas su tam tikrais beprotiškais, ryškiais elementais“, – sako Metju Vilsonas, MIT neurobiologas. „Tačiau kai analizuojame gyvūnus, mes tiesiog bandome suprasti, kas vyksta jų miego metu, kas gali turėti įtakos mokymuisi, atminčiai ir elgesiui.”
Ką sapnuoja katės
Iš visų gyvūnų naminių kačių sapnų tyrimai buvo atlikti vieni pirmųjų. Michelis Jouvet, miego tyrimų pradininkas, stebėdamas kačių elgesį miegant, septintajame dešimtmetyje įrodė, kad katės sapnuoja.
REM miego metu žmogaus raumenys mažai juda, nepaisant intensyvios protinės veiklos, kuri skatina mūsų sapnus. Ši atonijos būsena užtikrina, kad kūnas nevykdytų mūsų sapnų, kad ir kokie tikroviški jie būtų. Jouvet sužinojo, kad kačių smegenų kamieno struktūra, vadinama tiltu, reguliuoja REM miegą ir sukelia dalinį paralyžių. Kačių elgesys smarkiai pakito pašalinus dalį tilto. Kačių smegenims giliai panirus į REM miego fazę, gyvūnai ėmė judėti tarsi nubudę: jos medžiojo, šokinėjo ir agresyviai gynėsi nuo nematomų grėsmių. Jouvet šią fazę, kai kūnas yra ramus, o protas išlieka visiškai aktyvus, pavadino paradoksaliu miegu. Tai atvėrė galimybę suprasti, kas vyksta miegančių kačių smegenyse.
Žiurkės sapnuose išsaugo labirinto prisiminimus
Tyrimai parodė, kad po to, kai žiurkės dieną perbėga labirintą, jos gali pakartoti tą patį maršrutą ir miegodamos. Kai pabunda, žiurkės hipokampas (smegenų dalis, atsakinga už prisiminimų kūrimą ir saugojimą) atsimena naršymo labirinte neuronų modelį. Vėliau, kai miega, smegenys atkuria identišką modelį, o tai rodo, kad žiurkė prisimena arba iš naujo mokosi labirinto maršrutą.
Šis 2001 m. atradimas buvo vienas iš pirmųjų, įrodančių, kad gyvūnai sapnuoja sudėtingus sapnus. Ir tai buvo tik pradžia, sako, MIT neurobiologas Vilsonas.
Žiurkių smegenų tyrimai rodo, kad kai miego metu iškyla prisiminimai apie labirintą, kartu su jais suaktyvinami ir vaizdiniai, o tai reiškia, kad miegodami graužikai matė tai, ką ir būdami labirinte. Tas pat nutinka ir su klausos ir net emocinėms sritims, kurios vėl suaktyvėja tuomet, kai žiurkė REM miego metu vėl „bėga“ labirintu.
„Daugelis dalykų rodo, kad miegant išgyvenama pabudimo būsena“, – sako Vilsonas. „Jei norime tai pavadinti sapnais, man visiškai patinka toks apibūdinimas. Įdomiausia tai, kad jei tai vyksta, ką tai reiškia?“
Zebriniai kikiliai miegodami prisimena giesmes
Nors zebriniai kikiliai garsėja savo lyriškomis giesmėmis, jie negimsta dainininkais. Paukščiai turi mokytis klausydami, repetuodami ir, galbūt, sapnuodami. 2000 m. tyrėjai išsiaiškino, kad paukščių priekinėse smegenyse esantys neuronai perduoda impulsus pagal tam tikrą modelį – tokį, kuris leidžia mokslininkams atkurti natą po natos. Kol paukščiai miega, jų smegenys atkuria tą patį modelį, atkartodamos tą dieną girdėtą ir dainuotą giesmę, o tai rodo, kad paukščiai miegodami prisimena ir repetuoja dainas.
Tyrimo autoriai įsitikinę, kad paukščiai sapnuoja, jog gieda. Ar paukščiai sapnuoja jau patirtus išgyvenimus? O gal jų sapnai labiau primena algoritmus, kurie veikia be sąmoningo supratimo? Mokslininkams gali pavykti tai išsiaiškinti.
Du dešimtmečius atliekant tolimesnius tyrimus, nustatyta, jig kikiliai buvo pirmieji ne žinduoliai, kurių miego struktūra panaši į žmonių, įskaitant REM miegą. Naujausi darbai rodo, kad paukščiai taip pat judina savo balso raumenis, kad atitiktų jų smegenyse skambančią muziką, ir gali būti paskatinti iš tikrųjų čiulbėti melodiją, grojamą jiems miegant.
Ar žuvys taip pat sapnuoja?
Pasak Stanfordo neurobiologo Philippe’o Mourraino, Danio rerija (zebrafish -angl.) taip pat panyra į REM panašų miegą. Miegodamos šios žuvys praranda raumenų tonusą, širdies plakimas tampa aritmiškas, o jų smegenų veikla atrodo kaip pabudusios žuvies. Vienas pastebimas skirtumas nuo žmonių – žuvys nejudina akių. Neturėdamos akių vokų, jos neužsimerkia.
Mokslininkai daro išvadą, kad REM miego būsena, kai sapnuojama dauguma sapnų, galėjo išsivystyti mažiausiai prieš 450 milijonų metų – t. y., prieš išryškėjant žemės ir sausumos gyvūnų evoliucijos skirtumams.
