Autorius: Denise Hruby
Alpių ledo urvai – vieni nuostabiausių planetos stebuklų. Dabar šiems įspūdingiems požemiams grėsmę kelia atšilimas.
Urvai dažniausiai susidaro klintyje ir dolomite – itin tirpiose uolienose. Per šimtus tūkstančių metų iš paviršiaus besisunkiantis vanduo išplauna šulinius, išsišakojusius koridorius ir plačias ertmes, netgi tokio dydžio, kad jose gali slypėti upės ir ežerai. Kartais į urvus lašančio vandens mineralų nuosėdos kaupdamosi formuoja nuo lubų kybančius stalaktitus ir nuo žemės kylančius stalagmitus.
Tam tikruose Alpių ruožuose tokių urvų gausu – ir kai kurie jų pakankamai šalti, kad vietoj akmens juose kauptųsi ledas. Kiek yra ledo urvų, tiksliai nežinoma, bet čia jų neabejotinai daugiau nei bet kur kitur – vien Austrijoje jų rasta maždaug 1200 ir dar keli šimtai šiaurrytinėje Italijos dalyje. Dalis jų tėra atviros duobės, kurių dugne užsilaiko šaltesnis ir sunkesnis oras. Kituose dėl aukščio skirtumo tarp įeigos ir išeigos angų susidaro galingas kamino efektas: žiemą, kai temperatūra lauke gerokai žemesnė nei viduje, šiltesnis ir lakesnis oras urve ima kilti ir išeina pro aukščiau esančias angas, o pro žemesnes įeigas įtraukiama šviežio šalto oro.
Visą straipsnį galite rasti „National Geographic“ 2022 m. spalio numeryje.