Rinkos naujokai ir senbuviai lenktyniauja, kurie pirmieji įžengs, kaip dabar jau atrodo, į patraukliausią ateitį – oro neteršiančių automobilių pramonę.
Jie sparčiai populiarėja beveik visais aspektais, tad galima sakyti, kad mums nespėjus apsidairyti išaušo elektromobilių era. Ir vis dėlto žvelgiant į darbotvarkę, pagal kurią reikėtų spręsti klimato kaitos krizę, degalais varomų automobilių atsisakome pernelyg lėtai. Kasmet pasiekiame vis naujų pasaulinių temperatūros rekordų, tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis auga, todėl nuo Arkties iki Australijos dažnėja sekinančios sausros ir miškų gaisrai.
Tirpstant ledynams kyla jūros lygis, todėl daugėja potvynių, užgriūva vis stipresnės audros. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija tvirtina, kad siekiant apsaugoti milijonus žmonių nuo pražūties, pasaulis privalo vėliausiai iki 2050 m. (pageidautina gerokai anksčiau) visiškai nustoti teršti atmosferą anglies dioksidu. Kadangi beveik ketvirtadalį visos taršos pasaulyje išskiria įvairios transporto priemonės, ar pajėgsime nusijunkyti nuo degalais varomų automobilių taip greitai, kad išvengtume blogiausių padarinių?