Sunku rasti nemalonesnę vietą nei šiukšlynas žvarbią naktį. Tačiau kaip tik ten 2019 M. GRUODĮ ir atsidūrė paleontologas Chosepas Roblesas (Josep Robles), vaikydamasis unikalių žmogaus evoliucijos istorijos užuominų. Porą praėjusių mėnesių jis dažniausiai kelias naktis per savaitę praleisdavo Abokador de Kan Mata vadinamoje vietoje – didžiausiame veikiančiame Ispanijos regiono Katalonijos sąvartyne.
Septynias dienas per savaitę, 24 val. per parą ekskavatoriai geležiniais nagais rausė žemę skubindamiesi iškasti dar vieną gilią duobę Barselonos ir jos apylinkių šiukšlėms. Ch. Roblesas buvo vienas iš aštuonių paleontologų, paeiliui atidžiai stebėdavusių tonas mašinų iškasamos gelsvai rusvos akmeningos žemės.
Kan Matos grunte gausu įvairiausių fosilijų, amžiumi aprėpiančių daugiau kaip milijoną metų mioceno epochoje prieš maždaug 11,2-12,5 mln. metų. Nuo 2002 m. Ch. Roblesas ir kiti Barselonos autonominio universiteto Katalonijos Migelio Krusafonto (Miquel Crusafont) paleontologijos instituto (ICP) paleontologai aptiko per 70 000 šio laikotarpio fosilijų, tarp jų: arklių, raganosių, elnių, drambliams giminiškų straublinių, vieno ankstyvojo didžiųjų pandų giminaičio ir seniausios pasaulyje voverės skraiduolės. Taip pat rasta galybė senovinių graužikų, paukščių, varliagyvių ir roplių liekanų.