Gdansko belaukiant

Ilgą laiką Gdanskas man asocijavosi tik su milicijos areštu. Tai įvyko 1982 m. gruodžio 1 dieną – prieš metus komunistinė valdžia Lenkijoje buvo įvedusi karinę padėtį.

Švelnindama suvaržymus valdžia po 11 internavimo mėnesių paleido profesinės sąjungos „Solidarumas” lyderį Lechą Valensą. Vyriausybės atstovas pašaipiai jį pavadino „buvusiu buvusios sąjungos vadovu”. Tą dieną L. Valensa turėjo sakyti kalbą, todėl mes – apie 40 užsienio žurnalistų, fotografų ir lenkų padėjėjų – būriavomės prie jo daugiabučio tikėdamiesi užeiti į vidų pasikalbėti.

Tačiau milicija užtvėrė kelią. „Solidarumas” tuo metu buvo uždraustas, todėl L. Valensos kalba ir mūsų ketinimas paimti interviu palaikyti nelegalia veikla. Iš pradžių šis susidūrimas sukėlė baimės, nes įvedus karinę padėtį suimta daug lenkų. Tačiau galiausiai įtempta situacija baigėsi komiškai, mat aš ketvirtą mėnesį laukiausi ir mūsų grupės lenkai be galo pasipiktino, kad milicija gali mane išgąsdinti, tuo labiau – įkalinti, ir drąsiai išliejo savo įtūžį pareigūnams. Netrukus atrodė, kad pusė daugiaaukščio žinojo apie mano nėštumą. Sustojusios moterys garsiai plūdo milicininkus, o šie jų klausėsi tyliai nunarinę galvas. Tais laikais mažai lenkų mėgo valdžios atstovus, todėl tikriausiai jautė didžiulį malonumą gavę progą pamokyti juos padoraus lenkiško elgesio. Vis dėlto mus sugrūdo į belangius autobusiukus ir nuvežė į milicijos komisariatą. Čia perspėjo nesiartinti prie L. Valensos ir paleido.

Plačiau skaitykite rugsėjo mėnesio numeryje.