Kaip sustabdyti pandemijas
Šių metų kovo pradžioje lipdamas į kruizinio laivo „Grand Princess” denį infekcinių ligų specialistas Maiklas Kalahanas jau buvo patyręs COVID-19 pandemijos vilkas. Apsikrikštijo sausio mėnesį glaudžiame kolegų ekspertų rate keisdamasis informacija apie naują Uhane, Kinijoje, pastebėtą patogeną. Ligai plintant stebėjo pacientus Singapūre ir informavo JAV valdžios atstovus Vašingtone, kur virusas galėtų pasirodyti artimiausioje ateityje. Taip pat padėjo evakuoti kruizinį laivą Jokohamoje (Yokohama), Japonijoje, o paskui gydė pirmąsias aukas ligai ėmus plisti Bostone, kur dirba etatiniu gydytoju Masačusetso bendrojoje ligoninėje. Stebėdamas, dirbdamas ir ieškodamas idėjų dėl plaučių ventiliatorių M. Kalahanas matė, kaip atsiskleidžia „nepakartojamas” viruso užkrečiamumas, gebėjimas „tūnoti mūsų bendruomenėje lyg tyli išmani bomba”, kol randa žmogų „ir tiesiog jį neutralizuoja”.
„Apžiūrėjus 500-ąjį pacientą apėmė siaubas, – prisimena M. Kalahanas. – Ši liga užsislaptinusi.”
Jau ne pirmą dešimtmetį M. Kalahanas yra žinomas veidas priešakinėse epidemijų linijose visame pasaulyje. Jis dirbo su Ebola, Sunkiu ūminiu respiraciniu sindromu, H5N1 ir daugybe kitų. Gydytojas puikiai atitinka savo paties
pateiktą ekspertų, išsyk pasirodančių naujų protrūkių vietose, apibrėžimą: „Tai labai įsitempę, greitų judesių, mažakalbiai žmonės.”
Tačiau net tarp itin kvalifikuotų ir be galo motyvuotų kolegų M. Kalahanas išsiskiria gebėjimu per krizę sintezuoti informaciją ir greitai pasirinkti geriausią įmanomą variantą. Dėl to jam neretai skambina daugybė organizacijų: nuo ligoninių ir pasaulinių pelno nesiekiančių sveikatos priežiūros agentūrų iki JAV valdžios, kur jis patarinėja COVID klausimais. Retkarčiais mokslininkas grįžta į Kolorado valstiją, kur gyvena jo šeima. Kaip ir visiems per karantiną namuose užsidariusiems žmonėms, dirbant telefonu ir nešiojamuoju kompiuteriu retkarčiais fone ima skalyti šuo, vaikas įsiveržia į kambarį prašydamas pataisyti dviratį, ramybės neduoda nesibaigiantys namų ruošos darbai.
M. Kalahanas šį karjeros kelią pasirinko iš dalies dėl to, kad XX a. paskutiniojo dešimtmečio pabaigoje gavo progą padirbėti negailestingose pabėgėlių stovyklose rytinėje Kongo Demokratinės Respublikos dalyje. Ši patirtis jį išmokė, kad besivystančiose šalyse infekcinės ligos yra „lėtai augančios katastrofos. Ir tai tęsiasi amžinai. Mane labai paskatino visos šitos situacijos nesąžiningumas”.
Plačiau skaitykite rugpjūčio mėnesio numeryje.
