Daugiau nei prieš trisdešimt metų su onkologine liga kovojusiam Tomui Norisui (Tom Norris) kirkšnių ir kairiojo klubo srityje buvo atlikta spindulinė terapija. Navikas išnyko ir nebeatsinaujino. Bet nuo to laiko pacientas jaučia veriantį skausmą, kuris stuburu kyla nuo klubo iki pat kaklo. Dabar jau 70-metis T. Norisas neturėjo nė dienos atokvėpio nuo skausmo. Dėl to pirma laiko teko nutraukti orlaivių taisymo karininko karjerą JAV karinėse oro pajėgose. Skausmas lydėjo nuolat kaip ir lazda, kuria vyras pasiramsto vaikščiodamas. Sunkesnėmis dienomis skausmas toks kankinantis, kad nelieka nieko kita, kaip gulėti lovoje. Ir net lengviausiomis dienomis galimybės judėti gerokai ribotos, todėl sunku atlikti net paprasčiausius namų ruošos darbus, pavyzdžiui, išnešti šiukšles. Pasak T. Noriso, kartais skausmas toks stiprus, kad net užima kvapą. „Atrodo, lyg skęsčiau.”
Los Andželo priemiestyje gyvenantis T. Norisas kalbėjo nuo ilgo pagalvėmis nukloto suolo, ant kurio galima sėdėti ir prireikus atsigulti ant nugaros. Aukštas geraširdis vyras įprato slėpti skausmą po ramybės kauke. Nė sykio nemačiau jo susiraukiant. Kad kančia tapo vos pakeliama, jau 31 metus su juo gyvenanti žmona Mariana (Marianne) sako atpažįstanti iš tam tikro ramumo jo akyse.
Skausmui užvaldžius gyvenimą D. Norisas bandė guostis kalbėdamas. Ėmė ginti nuo lėtinio skausmo kenčiančių žmonių teises ir subūrė paramos grupę. 30 metų ieškojo palengvėjimo. Didžiąją laiko dalį vartojo fentanilį – stiprų opiatą, kuris, pasak vyro, tarsi pridengdavo skausmą „stora antklode”, bet jo pavartojęs beveik visą laiką praleisdavo gulomis ir apsvaigęs. D. Norisas išbandė akupunktūrą, kuri šiek tiek padėjo, taip pat bičių įgėlimus, magnetų terapiją ir gydymą tikėjimu, kurie nedavė jokių rezultatų. Dabar jis kontroliuoja skausmą fizine terapija, dėl kurios pagerėjo judrumas, ir į stuburą leidžiamais steroidais, kurie malšina nervų uždegimą.
Plačiau skaitykite sausio numeryje.