Servalas kantriai tupi pievoje sukiodamas galvą lyg akyla pelėda. Plėšrūnas savanoje ieško grobio ne akimis, o didžiulėmis ausimis.
Po tankiais krūmais sukrebžda nematomas graužikas ir laukinė katė įsitempia. Ji prisiploja prie žemės pasiruošusi šuoliui per aukštą žolę. Vadovaudamasi vien tik garsu, ji nusileidžia tiesiai ant nematomos žiurkės.
Dėl ilgų kojų, ištįsusio kaklo ir milžiniškų ausų servalai atrodo lyg surinkti iš atsitiktinių kūno dalių ir neretai kelia nuostabą. „Tačiau šie keisti kūno bruožai leido jiems tapti puikiais medžiotojais”, – sako Afrikoje servalus tyrinėjanti biologė Kristina Til-Bender.
Daugiau nei pusė servalų medžioklių baigiasi sėkmingai, todėl jie pelnė vienų geriausių medžiotojų laukinių kačių karalystėje titulą. Šios katės grobį sugauna maždaug 20 proc. dažniau nei būriais medžiojantys liūtai.
Sužinok, kokie šeši dalykai padėjo servalams tapti tokiais šauniais plėšrūnais.
Plačiau skaityk lapkričio numeryje.