Teisė jaustis saugiai
Šešios merginos stovėjo išsirikiavusios nedarniu psulankiu, taisydamosi ilgas tunikas ir pešiodamos šalius. Kaip mažytį maišto ženklą vietoj konservatyvioje Indijos visuomenėje dėvimų plačių kelnių jos mūvėjo džinsus. Tai – drąsus žingsnis mergaitėms, kurios sulauks brandos Delio pietryčiuose plytinčiame lūšnyne. Kaip žurnalistė, sekiau jų išlaisvėjimą programoje „Sukurkime išmanų ir saugų miestą”, skirtoje plėsti supratimą apie moterų saugumą Indijos miestuose, ir dabar, 2019-ųjų pradžioje, atsivežiau kelis užsieniečius išklausyti, ką šios merginos nori pasakyti.
„Ar galime padainuoti savo dainą?” – paklausė viena.
Žinoma, sutikome. Jos iš karto persimainė -atsistojo tvirtai, kilstelėjo galvas, dingo nuolankios šypsenos. Žvilgsniai įsmigo tiesiai į mus. Jos pradėjo mušti hiphopo ritmą – krumpliais, plodamos ir spragsėdamos pirštais – ir repuoti. Repas hindi kalba skamba itin savitai:
Kai esi su manim, drąsiai sakyk:
Šis miestas skirtas tau ir man,
Šis miestas nepriklauso niekam.
Ar užsieniečiai matė, kaip tramdžiausi, kad nepravirkčiau? Man – 42-eji, turiu savo šeimą. Per 20 metų skersai išilgai išmaišiau Indiją – dažniausiai viena. Moterų papasakotos istorijos, taip pat mano pačios kasdienio gyvenimo patirtis byloja apie visuomenę, kurioje viešoji erdvė skirta išimtinai tik vyrams.
Plačiau skaitykite lapkričio numeryje.
