Kalbėti garsiau, valdyti gyvenimą, keisti likimus, lemti ateitį

Teresa Kačindamoto prisimena pirmąją nutrauktą nepilnamečių santuoką. Tai nutiko prabėgus vos kelioms dienoms po to, kai ji tapo savo ngonių tautos Malavyje pirmąja aukščiausiąja vadove. Kartą Dedzos (Dedza) rajone į pietryčius nuo sostinės Lilongvės (Lilongwe) ji ėjo pro futbolą žaidžiančias mergaites ir berniukus. Tai įprastas vaizdas, bet staiga viena iš mergaičių pasitraukė iš žaidimo krūtimi pamaitinti kūdikio.

„Buvau sukrėsta, – prisimena T. Kačindamoto. – Man buvo skaudu.” Motina „buvo vos 12-os, bet man pamelavo esanti trylikametė”. Apie jaunąją motiną, vardu Sesilija (Cecilia), T. Kačindamoto pranešė ją vadove paskyrusiems vyresniesiems. Šie atsakė: „O, taip. Čia tai įprasta. Bet dabar jūs esate vadovė, todėl galite daryti ką panorėjusi.”

T. Kačindamoto taip ir pasielgė. Ji panaikino santuoką ir nusiuntė jaunąją mamą mokytis. Tai buvo 2003 m. Vadovė mokėjo už mergaitės mokslus, kol ši baigė vidurinę mokyklą. Dabar Sesilija turi maisto prekių parduotuvę. T. Kačindamoto kaskart apsilankius pas merginą, ši nesiliauja kartoti: „Ačiū, vade. Ačiū.”

Po Sesilijos atvejo dabar jau 60-metė aukščiausioji vadovė T. Kačindamoto nutraukė dar 2549 santuokas ir nusiuntė mergaites mokytis. Be to, ji uždraudė pilnametystės apeigas, kai lytinės brandos sulaukusios mergaitės turėdavo prarasti nekaltybę su nepažįstamu vyru.

T. Kačindamoto balsas – vienas iš daugelio balsų, visame pasaulyje reikalaujančių moterų teisių. Kaip kartą Kaire Tahriro aikštėje skandavo protestuojantys egiptiečiai, moters balsas – tai revoliucija. Šis šūkis naudotas
per 2013 m. kampaniją prieš prievartavimą ir seksualinį priekabiavimą – smūgis tylai, kuri labai dažnai yra užprogramuota reakcija ne tik Egipte, bet, kaip parodė judėjimas #MeToo, ir visame pasaulyje.

Plačiau skaitykite lapkričio numeryje.