„Baltoji“ Amerika

Net užsidarius akmens anglių kasykloms, nelikus darbo vietų gamyklose ir Brod Strito (Broad Street) gatvėje
įmonėms ėmus nuo fasadų ardyti iškabas, net mažėjant gyventojų skaičiui ir ligoninei atsidūrus prie bankroto ribos, Pensilvanijos valstijoje esančio Heizeltono (Hazleton) gyventojai susirinkdavo į kasmetinę šventę „Funfest”.

Daugybę metų rudens eitynėse Sali Jeil (Sally Yale) važiuodavo perdarytu arbatos puodeliu, kurį gavo iš uždaryto pramogų parko. Sauso ledo garų debesyje skendinti egzotiška transporto priemonė puikiai reklamavo jos gurmanišką kavinę.

S. Jeil – 53-eji, bet kalbai pasisukus apie „Funfest” šventę jos prakaulus veidas vaikiškai nušvinta. Minios aplodismentai, šventei sugrįžę heizeltoniečiai. „Ir maistas”, – sako S. Jeil iš palaimos kilnodama antakius ir vartydama akis. Kanoliai ir virtinukai, dešrelės ir skruzdėlynai – visi šie skanėstai byloja apie bangomis į Naująjį žemyną atsikėlusius europiečių imigrantus, įsikūrusius Heizeltono kalvose.

Tačiau paskui viskas pasikeitė. S. Jeil akimis, metinė miesto šventė tapo pernelyg baugi ir nejauki. Tiesą sakant, per daug ruda. „Niekam ne paslaptis, kad bet kuriame viešame renginyje jie pranoks mus skaičiumi, – sako S. Jeil. – Žinai, kad būsi mažuma, todėl ar apskritai nori ten eiti?”

S. Jeil atsakymas yra „ne”.

Kalbindama šio Pensilvanijos valstijos rytinėje dalyje esančio miesto gyventojus, posakį „jų daugiau” girdėjau ne kartą. Jų daugiau laukiamajame prie gydytojo kabineto, banke, prekybos centre, kur kasininkas linksmai plepa ispaniškai su naujais Heizeltono gyventojais.

Heizeltonas buvo eilinis nuosmukį išgyvenantis angliakasių miestelis, bet paskui į jį plūstelėjo lotynų amerikiečiai. Neperdėtume šį antplūdį prilygindami potvyniui. 2000 m. iš 23 399 Heizeltono gyventojų 95 % sudarė ne Lotynų Amerikos kilmės baltaodžiai ir mažiau nei 5 % lotynų amerikiečių. 2016 m. lotynų amerikiečiai jau tapo dauguma ir sudarė 52 % gyventojų, o baltaodžių dalis sumenko iki 44 %.

Plačiau skaitykite balandžio mėnesio numeryje.