Kai gyvybė tapo sudėtinga
Pietrytinėje Niufaundlando (Newfoundland) pakrantėje prie labiausiai į rytus nutolusio Šiaurės Amerikos kampelio yra uolėtų skardžių kyšulys, pramintas Klaidinguoju (Mistaken Point), nes ūkanotu oru ne vienas kapitonas jį palaikė visai kita vieta ir dėl to čia sudužo nemažai laivų. Tačiau šiandien jis simbolizuoja visai ką kita: čia aptikta nepaprastõs, neseniai iš naujo paaiškintos informacijos apie vieną didžiausių ir mįslingiausių
gyvybės Žemėje paslapčių. Kodėl gyvybė, daugiau kaip 3 mlrd. metų egzistavusi kaip mažyčiai daugiausia vienaląsčiai organizmai, staiga prasiveržė gausybe daugialąsčių, didelių ir stulbinančiai sudėtingų gyvūnų? Mažiausiai prieš 570 mln. metų šios naujos gyvybės formos pasklido visame pasaulyje, bet ankstyviausių jų įrodymų aptikta tik vienoje vietoje – Klaidingajame kyšulyje. Paleontologai ten vyksta jau ne vieną dešimtmetį. Tačiau tai, ką dabar ekspertai mano įžvelgią reikšminguose subtilumuose, yra radikalu ir nauja.
Vėsią rudens dieną pats nukeliavau į Klaidingąjį kyšulį: juodą kaspiną primenančiu greitkeliu, vingiuojančiu per eglių ir kėnių miškus, išsinuomotu visureigiu važiavau į pietus nuo Niufaundlando sostinės Sent Džonso (St. John’s). Drauge su manimi keliavo Toronto universiteto Misisogoje (Mississauga) mokslininkas Markas Laflamas (Marc Laflamme) ir jo ilgametis kolega, Vanderbilto universitete (Vanderbilt University) Našvilyje (Nashville) dirbantis anglas Saimonas Darokas (Simon Darroch).
Klaidingąjį kyšulį pasiekėme skaisčiai šviečiant saulei. M. Laflamas pareiškė, kad čia toks oras pasitaiko nedažnai, bet ryški kampu krentanti šviesa, ypač vėlyvą popietę, išryškino nežymias fosilijas, kurių pažiūrėti atvykome.
Plačiau skaitykite kovo mėnesio numeryje.