Krizė ant ledo
Žvelgiant iš viršaus Pušų Salos šelfinis ledynas (Pine Island Ice Shelf) primena sulėtintą katastrofą. Jo susiraukšlėjusį paviršių vagoja tūkstančiai ryškių properšų, kraštuose žioji kone puskilometrio pločio įtrūkimai. 2015 ir 2016 m. nuo šio šelfinio ledyno atskilęs 580 km2 luitas nudreifavo Amundseno jūra (Amundsen Sea). Per pastaruosius kelis dešimtmečius vanduo šiame regione atšilo daugiau kaip 0,5 °C, ledynai ėmė tirpti ir trūkinėti keturiskart sparčiau.
Šis šelfinis ledynas yra plūduriuojanti Pušų Salos ledyno dalis. Tai vienas iš kelių didelių ledynų, kurių tirpsmo vanduo patenka į Amundseno jūrą. Be to, pro juos teka gerokai didesnio ledo kupolo vanduo – vadinamojo Vakarų Antarkties ledo masyvo, kurio storis siekia daugiau kaip 3 km, o plotas dusyk viršija Prancūzijos teritoriją. Šis ledo masyvas dengia kelias salas, bet didžioji jo dalis guli ant vandenyno dugno daugiau kaip 1500 m žemiau jūros lygio. Dėl to šylant vandenynui jam gresia itin didelis pavojus. Jei visas šis pažeidžiamas ledas atsiskirtų, suskiltų į dalis ir nuplauktų sau, kaip mokslininkai vis dažniau prognozuoja, jūrų lygis pakiltų 3,3 m ir visame pasaulyje daugybė pakrančių atsidurtų po vandeniu.
Plačiau skaitykite liepos mėnesio numeryje.
