Jei esate Vokietijos aludaris, neabejotinai norėtumėte susipažinti su Martinu Zarnkovu (Martin Zarnkow). Studentai veržiasi į jo fakultetą Miuncheno technikos universitete, nes tai viena iš nedaugelio vietų šioje alaus mėgėjų valstybėje, kur galima įgyti aludarystės mokslo laipsnį. Kai kurių didžiųjų Vokietijos alaus daryklų atstovai atvyksta pas M. Zarnkovą pasikonsultuoti dėl keisto jo produktų skonio, kurti naujo alaus arba tiesiog įsigyti kurios nors iš kelių šimtų mielių atmainų. Jo laboratorijoje, į kurią patenkama pro duris su kodinėmis spynomis, apstu pažangios cheminių eksperimentų ir genomo nuskaitymo įrangos. Bet šiandien jis ja nesinaudoja.
Randu jį kiek paėjęs koridoriumi palinkusį prie orkaitės darbuotojų virtuvėlėje ir juoda plastikine mentele baksnojantį kažką panašaus į skardą, pilną minkštų javainių sausainių. Jie pagaminti iš alaus salyklo (daigintų skrudintų miežių grūdų), sumaišyto su kvietiniais miltais ir keliais šaukštais raugo. Pildamas kavą M. Zarnkovas man papasakoja, kad šiandien planuoja atkurti alų pagal 4000 metų senumo šumerų receptą.
Plačiau skaitykite vasario mėnesio numeryje.