Sėdite ant jūros dugno Indonezijos Lembės (Lembeh) salos pakrantėje. Esate gana seklioje vietoje, maždaug 5 m gylyje, tad šviesos netrūksta. Kaip ir galima tikėtis atogrąžų platumoje, vanduo šiltas. Aplink matyti smulkaus tamsiai pilko smėlio vilnelės, jas kai kur dengia žalsvi maurai. Besidairydami pastebite kriauklę. Ji tvirta, su šešiais masyviais dygliais. Viduje turbūt tūno moliuskas. O gal jis seniai nugaišo ir dabar kriauklė priklauso atsiskyrėliui krabui. Smalsaudami apverčiate ir pamatote eilę siurbtukų bei porą akių.
Aštuonkojis Amphioctopus marginatus kartais vadinamas kokosiniu aštuonkoju, nes turi įprotį slėptis tuščiuose kokosų riešutų kevaluose. Kai kada nešiojasi juos drauge, kad, kilus pavojui, turėtų kur įlįsti. Nors šiaip tinka bet kuri didelė kriauklė ar kevalas.
Keliais siurbtukais aštuonkojis laiko dvi moliusko geldelės puses. Jūsų akivaizdoje gyvūnas meta geldeles ir kiek pakyla. Atrodo, lyg vertintų situaciją. Sustingstate it skulptūra. Po akimirkos aštuonkojis išlenda iš kriauklės. Jo kūnas maždaug jūsų nykščio dydžio, galūnės beveik triskart ilgesnės. Išlipęs ant smėlio jis nusidažo pilka spalva. Ar aštuonkojis traukiasi? Ne.
Plačiau apie tai skaitykite lapkričio mėnesio numeryje.