Didžioji baltoji paslaptis
Jei pamatytumėte didįjį baltąjį ryklį laisvėje, viskas būtų kitaip, nei tikėjotės. Iš pirmo žvilgsnio jis neprimena plėšrūno, kurį įsivaizdavome po daugybės TV laidų. Baltasis ryklys stambus, galima sakyti, storas, lyg per daug prikimšta dešrelė. Kai jis išsižioja, glebūs padribę žandai smukteli žemyn, o sučiaupti nasrai atrodo kaip kvailokas, šiek tiek pražiotas putlus vypsnys. Žvelgiant iš šono, vienas grėsmingiausių pasaulio plėšrūnų atrodo ne ką geriau už išsižiojėlį juokdarį.
Tačiau vos šis povandeninis klounas atsisuka priešakiu, suprantame, kodėl jis yra baisiausias gyvūnas Žemėje. Iš priekio ryklio galva neatrodo minkšta ar padribusi, bet smailėja kaip strėlė, kurioje tarsi grėsminga didžioji V sueina juodos akys. Suglumusios šypsenos nelieka: matote tik 5 cm ilgio grėsmingų dantų eiles, besitęsiančias nasruose beveik 2 metrus; jų sukandimo jėga siekia net kelias tonas. Jis artėja lėtai ir užtikrintai. Stebėdamas jus ir spręsdamas, ar verta gaišti laiką, pakraipo galvą į vieną, paskui į kitą pusę. Tuomet, jei jums pasisekė, nusisuka ir vėl pavirtęs juokdariu lėtai dingsta tamsoje.
Plačiau apie baltuosius ryklius skaitykite liepos mėnesio numeryje.
