Giliai po Londonu
Saulės nušviestoje laboratorijoje virš Londono archeologijos muziejaus restauratorė Luiza Duartė švelniai valo didelę I a. freską, kuri prieš keletą dienų buvo atnešta į muziejų iš miesto finansų rajono širdyje – Kalkių gatvėje (Lime Street) – esančios statybų aikštelės. Naujam 38 aukštų administraciniam pastatui pamatus kasę darbininkai rado ankstyvojo romėnų laikotarpio statinio griuvėsius. Muziejaus specialistų manymu, radinio amžius apytiksliai siekia 60-uosius mūsų eros metus, todėl ši freska yra vienas seniausių iki šiol Londone rastų romėnų laikotarpio objektų. Tai 3 m ilgio ir beveik 2 m aukščio viena didžiausių išlikusių ir beveik nesuskilusių freskų.
„Ją užsakęs žmogus neabejotinai buvo turtingas, – sako L. Duartė, laikydama rankoje mentelę ir švelniai nubraukdama prie freskos paviršiaus prilipusius drėgnos žemės grumstelius, – tikriausiai pasiturintis prekeivis arba bankininkas. Tas, kam nesvetimi pinigai, skonis ir grožio suvokimas. Štai šis raudonas lopinėlis – tai brangus ir retas pigmentas cinoberis. Jį aptinkame nedažnai ir tik ant labai subtilių kūrinių.”
Plačiau apie tai, ką slepia Londonas, skaitykite vasario mėnesio numeryje.
