Arkties vandenyną dengiantis jūros ledas – ne vientisa žemėlapiuose vaizduojama balta plynė. Tai vėjo ir vandenyno srovių jėgos paveiktų nuolat susiduriančių, skylančių, trūkinėjančių ir garmančių ledo lyčių dėlionė. Praėjusį vasarį, kai senas Norvegijos tyrimų laivas „Lance” skynėsi kelią ledo properšų labirintu, drebėdamas stovėjau denyje. Plika balto ledo ir sniego lyguma į visas puses siekė horizontą. Laivui braunantis pro aštrius plūduriuojančius ledo luitus, jo plieninis korpusas vibravo ir girgždėjo. „Lance” ieškojo tvirtos ledo lyties, kad prisitvirtintų ir jos tempiamas, dreifuodamas po sušalusią jūrą, fiksuotų Arkties jūros likimą.
Per praėjusį šimtmetį oras čia vidutiniškai sušilo maždaug 3°C. Šie duomenys daugiau nei dvigubai viršija pasaulinį vidurkį. Ledas dengia gerokai mažesnį vandenyno plotą, o didžioji jo dalis – ne senos storos lytys, o plonesnis sezoninis ledas. Prasidėjo ciklinis procesas, lemiantis itin svarbius padarinius.
Plačiau apie tai skaitykite „National Geographic Lietuva” sausio mėnesio numeryje.