Dingusio miesto vilionės
Nuo nuzulinto pakilimo tako prie Katakamaso miesto Hondūre atsiplėšęs karinis sraigtasparnis 2015 m. vasario 18 d. nuskrido į šiaurės rytus link horizonte stūksančių Moskitijos regiono kalnų. Apačioje dirbamas žemes palaipsniui keitė saulės nušviesti šlaitai, kuriuos dengė bekraščiai drėgnieji atogrąžų miškai. Tačiau kai kur džiunglės buvo iškirstos, kad užleistų vietą galvijų ganykloms. Laviruodamas tarp viršukalnių pilotas pasuko link V formos prorėžos atokiame kalnagūbryje. Už jos buvo dantytų keterų apsuptas slėnis – nepaliestas smaragdinis ir auksinis kraštovaizdis, išmargintas dangumi plaukiančių debesų šešėlių. Apačioje sklandė baltųjų garnių pulkai, o medžių viršūnėmis traškėjo nematomos beždžionės. Žmogaus pėdsakų nebuvo matyti: nė vieno kelio, tako ar kylančių dūmų. Padaręs viražą pilotas ėmė leistis taikydamas į proskyną prie upės.
Tarp išlipusiųjų iš sraigtasparnio buvo archeologas Krisas Fišeris. Nuo seno manoma, kad regione, kuriame yra šis slėnis, slepiasi Baltasis miestas – legendinis metropolis, pastatytas iš balto akmens, dar vadinamas Dingusiuoju dievo-beždžionės miestu. K. Fišeris tokiomis legendomis netikėjo. Tačiau jis turėjo pagrindo manyti, kad slėnyje, kurį su savo bendražygiais vadino tiesiog T1, yra tikro dingusio miesto, apleisto prieš mažiausiai 500 metų, griuvėsiai. Tiesą sakant, jis buvo tuo įsitikinęs.
Plačiau apie tai skaitykite žurnalo „National Geographic Lietuva” spalio mėnesio numeryje.
