Mes Ainako gelbėjimas
Nuvažiavus gerą valandą iš Kabulo į pietus vedančiu Gardezo greitkeliu ir pralėkus šurmuliuojančias krautuves, išmetamosiomis dujomis besispjaudančius sunkvežimius, dardančius asilų traukiamus vežimaičius, išnyra staigus posūkis kairėn į negrįstą kelią. Talibanui simpatizuojantį Logaro provincijos rajoną drebina sprogmenys šalikelėse, pasikartojančios valdomų raketų atakos, baugina žmogžudystės ir žmonių grobimai. Kelias tęsiasi išdžiūvusia upės vaga – pro mažus kaimelius, sukarintų organizacijų įrengtus kontrolės postus, sargybos bokštelius ir spygliuota viela atitvertą apleistą pastatą žydru stogu.
Pavažiavus truputį toliau, atsiveria slėnis be medžių, išvagotas tranšėjų su iš žemės kyšančiomis senovinėmis sienomis. Afganistano ir tarptautinių archeologų komanda, kuriai talkininkauja iki 650 darbininkų, per pastaruosius septynerius metus čia atkasė tūkstančius budistų statulų, rankraščių, monetų ir religinių paminklų. Į žemės paviršių iškilo ištisi vienuolynai ir įtvirtinimų kompleksai, kurie siekia net III a. Kasinėjimų vietą supa daugiau nei 100 kontrolės postų, joje kiaurą parą budi apie 1700 policininkų.
Plačiau apie tai skaitykite žurnalo „National Geographic Lietuva” rugsėjo mėnesio numeryje.
