Vakarų grožinėje literatūroje daugiapelekių delfinų nėra. Nors dėl glotnaus kūno, pandą primenančių spalvų ir smailiadantės šypsenos atrodo kaip mitinės būtybės, daugiapelekiai delfinai netapo mūsų romanų herojais ir nė vienas jų neišgarsėjo kaip didysis baltasis banginis Mobis Dikas.
Nepaisant to, daugeliui mūsų šių žinduolių įvaizdį suformavo filmai, kuriuose jie pasirodo delfinariumuose, kur be paliovos suka ratus mažuose švariuose baseinuose arba šokinėdami mus linksmina. Yra teigiančiųjų, jog ilgėdamiesi vandenų platybės, nelaisvėje laikomi daugiapelekiai delfinai patiria sunkių psichologinių traumų.
Tikrai liūdna, nes daugiapelekius delfinus išvydęs laisvėje, pajunti tai, ko neperteiks joks pasirodymas: jų entuziazmą ir sumanumą, linksmumą ir mielumą, jų meilę atviram vandenynui, medžioklei ir gyvenimui.
Plačiau apie tai skaitykite žurnalo „National Geographic Lietuva” liepos mėnesio numeryje.