Metas pokalbiui
Vyriausioji dresuotoja Teri Terner Bolton žvelgia į du jaunus suaugusius delfinus Hektorą ir Haną, kurie iškišę snukius (vadinamuosius snapus) virš vandens nekantriai laukia komandos. Šiuodu afalinų patinai Roatano jūrų mokslų institute – saloje prie Hondūro krantų įkurtame kurorte ir mokslinių tyrimų įstaigoje – yra jau patyrę atlikėjai. Jie buvo išmokyti pagal komandą sraigtu suktis ore, stati ant uodegų atbulomis slysti vandens paviršiumi ir krūtinės pelekais mojuoti turistams, kelissyk per savaitę atvykstantiems į salą kruiziniais laivais.
Tačiau Roatano instituto mokslininkams gerokai įdomiau ne tai, ką delfinai gali padaryti, o tai, kaip jie mąsto. Gavę signalą ranka „parodyti ką nors nauja” Hektoras ir Hana žino, kad dabar reikia panirti ir pūsti burbulus, šokti iš vandens, nerti iki vandenyno dugno arba atlikti kurį nors kitą iš keliolikos išmoktų triukų, išskyrus tuos, kuriuos jau rodė per šią treniruotę. Neįtikėtina, bet dažniausiai jie supranta, kad per kiekvienas pratybas privalo stengtis pasielgti kaip nors kitaip.
Plačiau apie tai skaitykite žurnalo „National Geographic Lietuva” gegužės mėnesio numeryje.
