Pumi Buntomas gyvena šiaurinėje Tailando dalyje, bet per televizorių klausosi Kinijos orų prognozės. Pietryčių Kinijoje siaučiant audrai, aukštupio link esančios kinų užtvankos išleistų daug vandens, ir labai gali būti, kad jo kaimelis būtų užlietas. Kinų vyriausybė turėtų perspėti pasroviui esančias valstybes, bet P. Buntomo patirtis rodo, kad gyventojai įspėjami per vėlai arba apskritai nesulaukia įspėjimų.
„Prieš tai, kai iškilo užtvankos, upę palaipsniui patvindavo ir nuslūgdavo priklausomai nuo metų laikų, – pasakoja jis. – Dabar tai įvyksta staiga ir nenuspėjamai. Vienintelė išeitis – sekti audras.”
P. Buntomas yra Banpakingo galva. Tai iš betoninių blokelių pastatytų namukų ir neasfaltuotų gatvelių gyvenvietė, besidriekianti nuo stataus vakarinio Mekongo kranto iki tykios tvarkingos budistų šventyklos. Prieš 20 metų P. Buntomas, kaip ir daugelis kaimynų, pragyvendavo žvejodamas. Bet aukštyn upe Kinijai pastačius vieną, paskui antrą, o galiausiai visas septynias užtvankas, keliems šimtams Banpakingo gyventojų beliko stebėti, kaip upė ima keistis. Netikėti vandens lygio svyravimai trikdo žuvų migraciją ir nerštą. Kaimelis apsaugojo vietines nerštavietes, bet žuvų ėmė trūkti.
Plačiau apie tai skaitykite žurnalo „National Geographic Lietuva“ gegužės mėnesio numeryje.