Pirmieji metai
Devintojo dešimtmečio pabaigoje Amerikos miestuose siautėjant kreko epidemijai, Filadelfijos neonatologė Helam Hert susirūpino dėl žalos, kurią patiria nuo narkotikų priklausomų motinų pagimdyti kūdikiai. Ji su kolegomis tyrė mažas pajamas gaunančių šeimų vaikus, lygino keturmečius, kurių motinos buvo veikiamos narkotikų, su keturmečiais, kurių motinos nepatyrė narkotikų priklausomybės. Jie nerado jokių pastebimų skirtumų, tačiau nustatė, kad abiejų vaikų grupių intelekto koeficientas (IQ) buvo žemesnis už vidutinį. „Gimdavo labai mieli ir gražūs vaikučiai, bet jų IQ tesiekė 82 ir 83 balus, – pasakoja H. Hert. – Vidutinis IQ yra 100 balų. Tai mus sukrėtė.”
Šis netikėtas atradimas paskatino tyrinėtojus atkreipti dėmesį ne į tai, kas skyrė šias dvi grupes, o į tai, kas jas vienijo: vaikystė skurde. Norėdami sužinoti daugiau apie šių vaikų gyvenamąją aplinką, tyrėjai lankėsi jų namuose su klausimynu. Jie klausinėjo, ar tėvai turi namuose bent dešimt vaikiškų knygų, garso grotuvą su dainomis vaikams, taip pat žaislų, padėsiančių jiems pažinti skaičius. Jie stebėjo, ar tėvai kalbasi su vaikais švelniu balsu, ar skiria laiko atsakyti į jų klausimus, ar apkabina juos, pabučiuoja, pagiria.
Plačiau apie tai skaitykite žurnalo „National Geographic Lietuva” sausio mėnesio numeryje.
